You are here

Faktai ir skaičiai (ESENER)

EU-OSHA atliekama Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER) yra išsami apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip Europos darbo vietose valdoma darbuotojų saugai ir sveikatai kylanti rizika.

Tūkstančių įmonių ir organizacijų iš visos Europos atstovai pildo Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER) klausimynus, kuriuose dėmesys visų pirma sutelkiamas į šiuos klausimus:

  • bendro pobūdžio DSS rizika ir jos valdymas;
  • psichosocialinės rizikos veiksniai, pvz., stresas, patyčios ir priekabiavimas;
  • su DSS valdymu susijusios paskatos ir kliūtys;
  • darbuotojų dalyvavimas valdant DSS.

2014 m. tyrimas yra dar išsamesnis ir platesnis nei pirmasis; jo imčių dydis išaugo perpus, o trijose šalyse nacionalinės imtys padidintos papildomai. Pirmą kartą ESENER-2 apklausoje dalyvavo labai mažos įmonės, kuriose dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų, ir žemės ūkio bendrovės.

  • Profesinės rizikos vertinimai atliekami reguliariai, dažniausiai – įmonių darbuotojų

    Atrodo, kad esama sąsajos su įmonės dydžiu, nes procentinė dalis įmonių, kuriose rizikos vertinimą daugiausiai atlieka įmonės darbuotojai, didesnių įmonių kategorijoje yra didesnė.

    Tai nieko nepasako apie tokių rizikos vertinimų kokybę, tačiau visos įmonės turėtų būti pajėgios atlikti bazinį rizikos vertinimą vien savo pajėgomis, darant prielaidą, kad tie, kas kontroliuoja darbą, gali geriausiai suvaldyti kylančią riziką.

    Reguliariai atliekami profesinės rizikos vertinimai pagal šalįalįMastelio keitimo piktograma
  • Reguliariai atliekami profesinės rizikos vertinimai

    ESENER-2 duomenimis, 77 proc. įmonių 28 ES valstybėse narėse rizikos vertinimus atlieka reguliariai. Kaip ir buvo galima tikėtis, esama teigiamos sąsajos su įmonės dydžiu.

    Tikėtina, kad ESENER-2 nurodytas absoliutus rizikos vertinimo lygis yra šiek tiek pervertintas. Tokia kiekybinio vertinimo paklaida būdinga visiems tyrimams, ir atliekant ESENER-2 buvo dedamos visos pastangos, kad ta paklaida būtų kuo mažesnė. Svarbiausia, jog metodika padeda užtikrinti, kad rizikos vertinimo lygiai gali būti naudojami tinkamiems palyginimams tarp šalių ir analizei pagal kitus kintamuosius, o būtent tokie ir yra tyrimo tikslai.

    Žr. daugiau

    Pakeiskite mastelį mastelįMastelio keitimo piktograma
  • Kodėl rizikos vertinimai nėra vykdomi reguliariai

    Įvardydami pagrindines priežastis, dėl kurių nevykdomi reguliarūs rizikos vertinimai, respondentai nurodo, kad rizika ir pavojai jau žinomi (83 proc.) ir kad didelių problemų nekyla (80 proc.).

    Įdomu tai, kad mažiausių įmonių kategorijų įmonės rečiau nei didesnės įmonės nurodo, kad procedūra yra per daug sudėtinga: 22 proc. iš tų, kuriose dirba nuo penkių iki devynių darbuotojų, palyginti su 31 proc. tų, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų.

    Pakeiskite mastelį mastelįMastelio keitimo piktograma
  • Priežastys, dėl kurių reikia spręsti sveikatos ir saugos klausimus

    85 proc. įmonių 28 ES valstybėse narėse kaip vieną iš svarbių priežasčių nurodo būtinybę vykdyti teisinius reikalavimus.

    Esama teigiamos šio rodiklio sąsajos su įmonės dydžiu, tačiau tarp sektorių jokių didesnių skirtumų nėra. Antroji iš svarbiausių paskatų imtis su DSS susijusių veiksmų yra poreikis patenkinti darbuotojų ar jų atstovų lūkesčius (79 proc.).

    Pakeiskite mastelį mastelįMastelio keitimo piktograma
  • Pagrindiniai sunkumai, kurių kyla sprendžiant sveikatos ir saugos klausimus

    Remiantis rezultatais pagal įmonių dydį aiškėja, kad mažiausios įmonės šiuos du veiksnius – sudėtingus teisinius reikalavimus ir dokumentų tvarkymą – nurodo dažniau nei didesnės įmonės.

    Ir priešingai, darbuotojų ir vadovybės informuotumo stokos problema ypač dažnai nurodoma didžiausių įmonių kategorijoje; tai yra įdomus faktas, nes iš to galima daryti prielaidą, kad kuo didesnė įmonė, tuo sunkiau gali būti išsaugoti teigiamą saugos kultūrą ar atmosferą.

    Pakeiskite mastelį mastelįMastelio keitimo piktograma
  • Įmonėje egzistuojantys rizikos veiksniai

    Dažniausiai įvardyti rizikos veiksniai yra bendravimas su problemiškais klientais, mokiniais ar pacientais (58 proc. įmonių 28 ES valstybėse narėse), varginanti ar skausminga kūno padėtis (56 proc.) ir kartotiniai judesiai rankomis (52 proc.).

    Atsižvelgiant į dabartinius pokyčius mūsų visuomenėse, ESENER-2 tyrimo duomenys atspindi paslaugų sektoriaus tolesnį augimą.

    Pakeiskite mastelį mastelįMastelio keitimo piktograma
  • Du rizikos veiksniai, apie kuriuos pranešama dažniausiai

    Nelaimingų atsitikimų dirbant su mašinomis ar rankiniais įrankiais rizika yra dažniausiai nurodomas rizikos veiksnys statybos, atliekų tvarkymo, vandens ir elektros tiekimo (82 proc. atitinkamo sektoriaus įmonių 28 ES valstybėse narėse), žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės (78 proc.) ir gamybos (77 proc.) sektoriuose.

    Bendravimas su problemiškais klientais, pacientais, mokiniais ir pan. yra dažniausiai nurodomas rizikos veiksnys švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (75 proc.), taip pat prekybos, transporto, maitinimo, apgyvendinimo ir laisvalaikio (62 proc.) sektoriuose.

    Pakeiskite mastelį mastelįMastelio keitimo piktograma