You are here

Primary tabs

OSH_002178_0.jpg

Kaip atlikti rizikos vertinimą?

Rizikos vertinimo procedūras nustatančių ES taisyklių nėra (susipažinkite su atitinkamais savo šalies rizikos vertinimo įstatymais). Tačiau esama dviejų principų, kuriuos visada reikia prisiminti, vertinant riziką:

  • planuodami rizikos vertinimą atsižvelkite į visus susijusius pavojus ir rizikos veiksnius (pavyzdžiui, nepamirškite tokių užduočių kaip valymas, kuris gali būti atliekamas neįprastomis darbo valandomis, arba pagalbinių skyrių, pavyzdžiui, atliekų presavimo);

  • nustačius rizikos veiksnį, visų pirma svarstoma, ar jį galima pašalinti.

Laipsniškas rizikos vertinimas

Europos rizikos darbovietėje vertinimovadove siūloma rizikos vertinimą dalinti į kelis etapus. Tai nėra vienintelis rizikos vertinimo metodas. Riziką galima vertinti įvairiai. Nėra vieno visiems tinkamo rizikos vertinimo būdo. Įvairioms aplinkybėms tinka įvairūs metodai.

Daugeliui įmonių, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, labiausiai tiktų paprasta penkių etapų procedūra (apimanti rizikos valdymo elementus).

1-asis etapas. Pavojų ir darbuotojų, kuriems gresia rizika, nustatymas

Darbo aspektų, dėl kurių gali būti padaryta žala, ir darbuotojų, kuriems gali grėsti pavojai, nustatymas.

2-asis etapas. Rizikos vertinimas ir jos veiksnių suskirstymas pagal svarbą

Gresiančios rizikos veiksnių (jų lygio, tikimybės ir kt.) vertinimas ir išdėstymas pagal svarbą.

3-iasis etapas. Prevencijos priemonių pasirinkimas

Tinkamų rizikos veiksnių šalinimo arba kontrolės priemonių nustatymas.

4-asis etapas. Priemonių įgyvendinimas

Prevencijos ir saugos priemonių įgyvendinimas pagal nustatytus prioritetus.

5-asis etapas. Stebėsena ir peržiūra

Vertinimo procedūra turėtų būti reguliariai peržiūrima, prireikus keičiama, kad atitiktų esamą padėtį.

Svarbu žinoti, kad yra ir kitų tokių pat veiksmingų būdų, ypač taikytinų esant sudėtingesnėms rizikos aplinkybėms. Vertinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo:

  • darbo vietos pobūdžio (pavyzdžiui, nuolatinė ar laikina darbo vieta);

  • proceso rūšies (pavyzdžiui, kartojami veiksmai, proceso plėtojimas ir keitimas, darbas pagal užsakymą);

  • atliekamos užduoties (pavyzdžiui, pasikartojanti, atsitiktinė ar didele rizika);

  • techninio sudėtingumo.

Kai kuriais atvejais visus darbovietės ar veiklos rizikos veiksnius galima vertinti kartu, kitais – skirtingiems darbovietės skyriams tinka skirtingi būdai.

Rizikos vertinimo dokumentavimas

Rizikos vertinimo darbovietėje rezultatai turi būti protokoluojami. Tokiais protokolais galima pasinaudoti:

  • perduodant informaciją suinteresuotiems asmenims,

  • stebint ir vertinant, ar taikomos būtinos priemonės,

  • teikiant įrodymus priežiūros institucijoms,

  • vertinant pokyčius pasikeitus aplinkybėms.

Būtiniausia informacija, kurią rekomenduojama protokoluoti:

  • tyrimą atliekančio (-ių) asmens (-ų) pavardė (-ės) ir pareigos,

  • nustatyti pavojai ir rizikos veiksniai,

  • su konkrečiais rizikos veiksniais susiduriančios darbuotojų grupės,

  • būtinos apsaugos priemonės,

  • informacija apie priemonių taikymą, pavyzdžiui, atsakingo asmens pavardė ir data,

  • informacija apie tolesnę stebėseną ir peržiūrą, nurodant datas ir atsakingus asmenis,

  • informacija apie darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą vertinant riziką.

Rengiant rizikos vertinimo protokolus, reikia konsultuotis su darbuotojais ir (arba) jų atstovais ir pateikti jiems protokolus susipažinti. Suinteresuoti darbuotojai visuomet turi būti informuojami apie kiekvieno vertinimo, susijusio su jų darbo vieta, rezultatus ir priemones, kurių numatoma imtis po tokio įvertinimo.